Vedlys - Obtest

Mane aukia tavo aknys, tavo verianti tyla,

Margos nugaros gyvaI raizgo nuodija mane,

Prakeikimai, laiko ups, lyg akimirka sapne,

Kai prabundi baltos rankos tiesia pirtus tave…

Kranklio kelias pavojingas, sparn riantis auktai,

Tu suklupsi jei mirtingas, nemarus juo engs lengvai,

Spinduliai juodi Itvin, Velino ugnies takai,

Pakeliui aminyb palyds tave vilkai…

Vesk!

Vesk mirtingasai, laumi takais…

Vesk!

Vesk!

Prarastasai, norais slaptais…

Vesk!

Vesk pasmerktasai, savs nepamesk…

Vesk!

Vesk nelemtasai, keli atrask…

Pabalnoti juodakarciai, akys tryksta ugnimi,

Virs bedugniu tu prajosi jei tikesi savimi,

Gaus ragai anapus toliu, nesuskaitomu ausru,

Spek nugirsti savo varda virs beprotisku gelmiu…

Mano kelias pavojingas, netiketas ir slidus,

Tu suklupsi jei mirtingas, arba tapsi nemarus,

Isvaduoti tavo vejai, tavo laisve sirdyje,

Pakeliui I amzinybe pasiimki ir mane…

Vesk!

Vesk amzinasai, laumiu takais…

Vesk!

Vesk uzburtasai, norais slaptais…

Vesk!

Vesk Irinktasai, saves nepamesk…

Vesk!

Vesk prakeiktasai, kelia atrask…