Šerlokas Holmsas - Jurga

Vieną dieną, į kalnus nešiau tavo miegą

Ir pamečiau pakeliui

Bėgau jo ieškot, radau besiplaikstantį vėjyje ant šakos

Ir tada laiko tapo mažai, kažko trūko viduj labai labai labai labai…

Nauja pabaiga, vėl staugia urve

Nepatenkinti žvėrys

Lyg detalių krūva, kaukianti tyla

Vėl ruduo išsipildė

Žinau…žinau.žinau…

Susigūžę, vienam kambary, bet savaip toli, žydi kaktusai (mmm…)

Lango tamsoje, ganau savo žvilgsnį, bet nematau, nematau toliau savęs (aaa…)

Ir žinau laiko man jau perdaug, atiduodu jį tau, dovanoju tau, jį tau.

jį tau…

jį tau…

Nauja pabaiga, vėl staugia urve

Nepatenkinti žvėrys

Lyg detalių krūva, kaukianti tyla

Vėl ruduo išsipildė

Žinau…žinau.žinau…

Kaip Šerlokas Holmsas ieškau tavęs

Jei nori būti pastebėtas, neišsiduok.

Elgetos rūbais, savo šešėly

Sulauksi vieną dieną svečio į save panašaus

Tylūs kaip sniegas, švelnūs kaip miegas

Būsim…

Tylūs kaip sniegas, švelnūs kaip miegas

Arti…

La la la lai…

La la la lai…